Maudynės po atviru dangumi: lauko dušas

Nuo modernių tropinių džiunglių, skandinaviško minimalizmo iki vintažinio ispaniško dvelksmo ar amerikietiško tradiciškumo. Lauko dušas gali būti įvairaus stiliaus, svarbiausia, kad jis derėtų prie jūsų namo ir aplinkos, o ne atrodytų lyg ne vietoje išdygęs spuogas.

Ar lietuviams tai keistas, neįprastas dalykas? Aš jau nebežinau, nes seniai stebiu užsienio,  ypač skandinaviškus interjerus bei eksterjerus ir dažnai nuotraukose matau lauko dušus, tad nebegaliu pasakyti, ar iš pradžių mane tai stebino, ar ne. Kam jo reikia tikriausiai aiškinti nebūtina 🙂 Po darbų darže, šiaip karštą dieną, išėjus iš pirties, grįžus iš maudynių jūroje, net šuniui išsimurkdžius purvo voniose – kiek galimų scenarijų, kuriuose palįsti po dušu lauke gali būti ne tik smagu, bet ir patogu. Tačiau yra keli klausimai, kurie kils kiekvienam praktiškam žmogui: 1) kaip, ir 2) kur jį įsirengti bei 3) kaip apsaugoti aplinką nuo vandens poveikio?

Apie viską trumpai. Kaip? Yra keli variantai – arba prijungti daržo žarną (taip, tuomet dušas bus tik šaltas), arba daryti sudėtingiau, t.y. dušą pajungti prie namo vandens sistemos ir mėgautis karštu dušu lauke. Prie paprasčiausios žarnos jungiami lauko dušai dažnai būna laisvai pastatomi, įsmeigiami į žemę, tad jam parinkti vietą galėsite laisvai. Jeigu norite karšto dušo, tada yra du būdai. Pirmas – ten, kur išvestas šalto vandens čiaupas daržo laistymui, išsivesti dar vieną, karšto vandens čiaupą. Tada dušą prijungti galėsite su tomis pačiomis paprastomis žarnomis (nors gal geriau rinktis ne guminę, bet patvaresnę, metalu armuotą žarną). Antrasis variantas įmanomas, jei apie lauko dušą pagalvojote jau statydamiesi namą (nes tikriausiai nenorėsite iškasti pusę kiemo, kad nutiesti vamzdžius). Taip, tokiu atveju galite iš anksto numatyti lauko dušo vietą ir iki jos atvesti vamzdžius po žeme. Tik turėkite omenyje, kad mūsų klimato šalyje tokius vamzdžius žiemai reikėtų išleisti prieš pirmas šalnas, kad jie netrūktų. Taigi pirmas variantas paprastesnis, bet antras estetiškesnis – nesimato žarnų 🙂

Beveik atsakiau ir į antrą klausimą – kur? Jei tai laisvai statomas, žarna pajungiamas dušas, vietą rinkitės kur tik norite, su keliomis sąlygomis. Svarbiausia – drenažas. Kur pateks vanduo po jūsų dušo? Čia taip pat įmanomi keli variantai. Pats dažniausias ir elementariausias – vandens nutekėjimas tiesiai į žemę. Jei jūsų pasirinktoje lauko dušo vietoje žemė pakankamai porėta, kad vanduo greitai susigeria, tuomet šis variantas gali būti tinkamas. Bet tada dušas neturi būti naudojamas labai dažnai bei turi būti pakankamai toli nuo namo pamatų. Kaip patikrinti, ar žemė tinkama? Išpilkite ant jos didelį kibirą vandens ir stebėkite, kaip greitai jis susigeria. Jei vanduo paviršiuje laikosi 5 minutes ir ilgiau, verta apsvarstyti kitas drenažo galimybes. Gal jūsų sklype jau įrengta drenažo sistema? Jei taip, tai dušui parinkite vietą taip, kad vanduo nutekėtų į ją. Arba galite patys įsirengti paprastą drenažą – iškasti gilią duobę ir ją pripildyti žvyru, kuris leis vandeniui po truputį sunktis į aplink esančią žemę. Taip pat galite įsirengti ir specialų dušo drenažą, iš kurio vanduo bus surenkamas į bendrą namo nuotekų sistemą.

Na, ir trečias klausimas taip pat iš dalies atsakytas – aplinką apsaugos įrengtas drenažas. Tačiau yra ir kitų aspektų – dušą įrengiant ant namo sienos (ypač jei ji medinė) reikia pagalvoti apie hidroizoliaciją. Dušo vieta taip pat turėtų būti pakankamai atvira, kad saulė ir vėjas ją išdžiovintų. Juk niekas nenori pelėsio ar puvėsio.

Lieka tik estetiniai sprendimai. Ar dušas bus visiškai atviras, ar turės užuolaidą, kokią nors pertvarą, kabiną? Nepamirškite, kad šie elementai taip pat turi būti atsparūs vandeniui ar atitinkamai apdoroti, kad nebijotų drėgmės. Lauko dušui taip pat reikėtų ir neslidaus padėklo, kad besiprausiančiajam būtų patogu ir saugu stovėti. Kokios bus spalvos, formos? Tai jau malonioji dalis 🙂