Arne Jacobsen: skruzdėlė, kiaušinis ir gulbė

Skandinavai yra turtingi savo kūriniais interjerui, turi daug garsių vardų ir ikoniniais vadinamų daiktų, kurie iki šiol net ir autoriams nebesant gyviems, vis dar yra mėgstami, perkami arba medžiojami prabangiuose aukcionuose.

Šiaurės Europos tautos be galo gerbia savo kūrėjus: paveldi jų kūrinius iš vyresnių kartų, tuo pačiu įsigyja ir kažką naujo. Jiems baldas ar interjero detalė nėra tik daiktas, o kūrinys, kuriuo grožimasi, kuris saugoma ir perduodamas tarsi palikimas.

Nemažai tokių yra sukūręs garsus 20 a. danų architektas ir dizaineris Arne Jacobsen (1902-1971). Jis itin tikėjo tuo, kad dizaine svarbu kiekviena detalė – nuo pastato išorės, aplinkos iki durų rankenų ir tvirtinimo detalių.  Ir kai 1958 m. jam buvo patikėta kurti Oksfordo Saint Catherine koledžą, jis tarsi apsėstas ėmė rūpintis visomis detalėmis: konkretaus pilkumo užuolaidomis, tiksliu kedro medžių aukščiu ir net žuvelių rūšimis tvenkinyje.

Jo pirmąja didžiąja sėkme daiktų dizaino srityje būtų galima laikyti kėdės ANT (skruzdėlė – liet.) sukūrimą 1951-aisiais. Kūrė ją ne pasaulio karaliams, o danų farmacinės kompanijos Novo Nordisk valgyklai. Gavo užsakymą sukurti ir pagaminti per 300 kėdžių. Sukūrė. Pagamino ir iki šiol jas gamina kompanija Fritz Hansen, kuri 2016 metais šią kėdę išskyrė kaip savo pasirinkimą metams. Dizaineris net nesapnavo, kad šis jo kūrinys taps viena populiariausių kėdžių amžių sandūroje.

Kuriant ANT, buvo svarbu, kad ji būtų lengva ir stabili. Galvota apie tai, kad turi būti patogu šias kėdes krauti vieną ant kitos, nes valgykloje ši funkcija itin svarbi ir praktiška bei, kad būtų kuo patogesnė sėdėtojo kojoms. Juk dažnas mūsų mėgsta jas palenkti po kėde, ar ne?

Kūrinio korpusą konstravo iš formuotos laminuotos fanieros, nes anuomet tai buvo technologinė naujovė, o Arne Jacobsen visada jomis domėjosi ir mielai jas išbandydavo praktikoje. Unikalu anam laikmečiui buvo ir tai, kad kėdės sėdynė bei atrama buvo vientisa, o ne kaip įprasta iš dviejų dalių. Kėdę danų dizaineris pastatė ant 3 plastikinių kojų, nes manė, jog taip bus daug patogiau sėdėti ir riesti kojas po savimi. Vėliau jos buvo pakeistos metalinėmis ir netgi buvo sukurtas ANT modelis su keturiomis kojomis. O „skruzde“ pavadino dėl panašumo į šio vabzdžio siluetą pakelta galva. Taigi rodos, itin paprasta idėja, dizainas, žemiškas pavadinimas, bet pamėgtas tūkstančių žmonių. Tai genialumo paslaptis. 

1958–aisiais Arne Jacobsen sukūrė puikųjį EGG (kiaušinio – liet.) ir SWAN (gulbės – liet.) krėslų duetą. Taip, jie gaminami iki šiol, dėl to drąsiai galima juos vadinti ikoniniais baldais. Jei norėtumėte įsigyti EGG krėslą – gautumėte jį maždaug nuo 6500 eurų, o SWAN – nuo 3500 eurų. Neabejoju, kad iš pateikiamų spalvų paletės lengvai išsirinktumėte sau mieliausią ir jaukiai įsirangytumėte jo glėbyje, kuris įsupa sėdėtoją tarsi kokonas, dovanodamas gabalėlį  privačios erdvės. Krėslas, turėdamas tvirtą metalinį pagrindą, puikiai sukasi ir atsilošia, taip suteikdamas dar daugiau komforto sėdėtojui.

EGG ir SWAN krėslai buvo sukurti tada, kai architektui ir dizaineriui Arne Jacobsen buvo patikėta pastatyti ir įkurti Radisson SAS Royal viešbutį Kopenhagos mieste. Ir vėl, kaip ir dirbdamas Oxforde, jis gavo galimybę savo dizaino integralumo teoriją įgyvendinti praktiškai – apgalvoti ir sukurti kiekvieną viešbučio detalę nuo iki.

EGG krėslą  jis sukūrė būtent viešbučio registratūros ir vestibiulio erdvei. Žmonės pamėgo šį kiaušinio formos krėslą ir nepaisant to, kad sukurtas beveik prieš 60 metų, jis vis dar itin laukiamas šiuolaikiniuose gyvenamuosiuose interjeruose bei puošia geriausių viešbučių vestibiulius.

SWAN krėslas taip pat kaip ir EGG puošė Kopenhagos viešbučio priėmimo erdvę. Buvo pagaminta ir SWAN sofa. Ji gaminama iki šiol, skirtingai nei EGG sofa, kuri karts nuo karto pasirodo, bet labai mažu tiražu, labiau kaip išskirtinis produktas, kainuojantis apie 75 000 dolerių. Išskirtinumą lemia ir tai, kad šiai sofai padengti neužtenka dviejų karvės odų, o tada atsiranda sunkumai užtikrinti tinkamas baldo siūles. Žinoma, renkantis sofai tekstilę, šios problemos nelieka.

Reikia pasakyti, kad kol sukūrė šiuos grožius A. Jacobsen nemažai užtruko, nes buvo labai pedantiškas ir siekė idealaus rezultato. Dizaineris yra pasakęs, kad vien per tą laiką, kol vykdavo į susitikimus dėl šių gaminių, sudėvėjo 3 automobilius ir 6 kostiumus, bevažinėdamas pirmyn atgal tarp Kopenhagos ir Allerodo, kuriame įsikurūsi Fritz Hansen kompanija.

Pabaigai, būtina paminėti, kad Arne Jacobsen buvo be galo produktyvus kaip architektas ir lygiai tiek pat kaip daiktų dizaineris (kuriuo, beje, labai nemėgo būti vadinamas). Jis sukūrė ne vieną pastatą ir ne vieną interjero baldą ar detalę. Šis danas mėgo sakyti, kad būtent teisinga proporcija yra tai, kas daro kūrinį gražiu. To jis ir siekė.