Socialus kavos puodelis – fika

Švedijoje fika yra kasdienė tradicinė pertrauka, kurios kertiniai akmenys yra kavos puodelis ir skanus pyragaitis. Apytikslis fika (tarkite „f-yyy-ka“) vertimas iš švedų kalbos yra „išgerti kavos“. Tačiau švedai nėra linkę versti fika, nes tada ši, gilias tradicijas turinti sąvoka praranda savo svarbą, išskirtinumą ir tampa eiline kavos pertraukėle. Tai vienas iš pirmų žodžių, kuriuos išmoksite lankydamiesi Švedijoje, iškart po tack (ačiū) ir hej (labas).

Žodžio fika kilmė yra atvirkštinio slengo vartojimas 19 amžiuje, kai žodžio skiemenys buvo sukeičiami vietomis. Taip iš kaffi (ankstesnio švediško žodžio kaffe variantas) atsirado fika. Fika yra kai kurių kitų žodžių dalis, pvz. fikabröd (fika duona), kas švediškai yra bendras visokių rūšių sausainių, tešlainių, pyragaičių ir saldžių bandelių, tradiciškai valgomų prie kavos, pavadinimas. Nesaldinti kepiniai nėra laikomi fikabröd dalimi.

Bet tiesą sakant, fika yra daug daugiau nei tik kofeinas ir angliavandeniai. Tai yra socialinis fenomenas, visų švedų pripažįstamas pretekstas sustoti ir pasimėgauti akimirka. Fika gali vykti bet kuriuo metu, skirtingai nuo angliškos popiečio arbatėlės – ryte, popiet, net vakare ir trukti valandų valandas ar visai trumpai. Fika mėgautis galima namuose, darbe ar kavinėje, su kolegomis, šeima. Fika su senu draugu yra galimybė atsigriebti ir pasidalinti naujienomis, paplepėti, o su nauju, tai proga geriau susipažinti. Pasak švedų kultūros žurnalisto Jan Gradvall, švedai naujo pažįstamo tikrai nekvies pietų ar vakarienės, nes tai daug didesnis įsipareigojimas, kuris gali būti interpretuojamas kaip kvietimas į pasimatymą. O fika yra susitikimas neformalioje aplinkoje, be jokio spaudimo.

Laiko fikai skyrimas švedams yra toks šventas reikalas, kad yra įtrauktas į daugelio žmonių darbo sutartis. Kai kurie švedai net laikosi nuomonės, kad geriausios idėjos kyla iš fika pertraukėlių. Darbe fika vyksta bent vieną kartą per darbo dieną, o dažnai ir du kartus – apie 9 val. ryte ir 15 val. popiet. Darbinė fika yra svarbus bendruomeninis įvykis, kai darbuotojai gali susirinkti ir aptarti tiek asmeninius, tiek darbinius reikalus. Nieko keisto nėra ir tame, kad vadovai prisijungia prie darbuotojų, atvirkščiai – gali būti net šiek tiek nemandagu nedalyvauti bendradarbių fikoje. Ši tradicija nėra kurio nors vieno darbo rinkos sektoriaus privilegija, tai – normali praktika net dirbantiems valstybinės valdžios organuose.

Taigi fika švedams reiškia laiko skyrimą kavos pertraukėlei, ir nors kava bei saldumynai nėra pats svarbiausias dalykas fikoje, verta papasakoti ir apie juos.

Uždrausta kava dar skanesnė

Kavos istorija Švedijoje yra spalvinga. Kai kava atvyko į Švediją 17 a. pabaigoje, ji taip stipriai išpopuliarėjo, kad buvo net kelis kartus uždrausta! Kodėl? Viena priežastis buvo tai, kad kavos pupeles reikėjo importuoti, taigi kavos vartojimas sekino šalies ekonomiką. Be to, daugelis to meto gydytojų bei pats Švedijos karalius buvo įsitikinę, kad kava daro neigiamą įtaką sveikatai. Ir žinoma, įvairūs valdžios pareigūnai įtarė, kad kavinės buvo revoliucijos lizdai, kuriuose opozicionieriai planavo maištus bei sukilimus. Taigi iš pradžių kavai buvo taikomi akcizo mokesčiai, o jų nesumokėjus žmonėms skiriamos baudos bei atimami kavos gėrimo atributai – puodeliai. Vėliau kava buvo apskritai uždrausta, tačiau tai neužkirto kavos pupelėms kelio į Švediją. Kavos kontrabanda tapo pelningu ir populiariu užsiėmimu, o valstybės tarnautojai nenuobodžiavo, nes dažnai vykdydavo kavos reidus. Dar labiau sugriežtinti įstatymai nepadarė didelės įtakos kavos kontrabandai. Sakoma, kad kavos draudimo metais švedai buvo priversti gerti savo kavą paslapčia pasislėpę miškuose. Po kiek laiko Švedijos valdžia pripažino pralaimėjusi šį mūšį ir nusprendė, kad geriau „žvirblis saujoj, nei briedis lankoj“, panaikino kavos draudimą ir įvedė griežtus importo mokesčius.

Na, o dabar švedai yra vieni didžiausių kavos vartotojų visame pasaulyje. Dauguma švedų jums pasakytų, kad jų kava – skanesnė. Taip yra dėl kelių priežasčių. Viena iš jų yra  kavos pupelių rūšis, konkrečiai – Arabica. Dauguma švediškos kavos yra gaminama iš 100% Arabica pupelių. Arabica pupelės turi perpus mažiau kofeino nei Robusta pupelės, kurios labiausiai naudojamos Š. Amerikoje, o būtent kofeinas suteikia kavai jos kartų skonį. Tai paaiškina ir aukštas kavos Skandinavijoje kainas: Arabica pupelės yra gležnesnės ir sunkiau užauginamos. Bet tikroji geresnio kavos skonio Švedijoje paslaptis slypi vandenyje. Vanduo šioje šalyje, kaip ir Norvegijoje, Suomijoje, yra ypatingai švarus ir kavai suteikia tipišką švelnų skonį, kurį švedai taip mėgsta.

Septynių rūšių sausainiai

 Moterys 20 a. dažnai rinkosi į Kafferep – kavos popietes (tai tradicija, panaši į angliškąją popietės arbatėlę). Pagal švedišką etiketą, gera šeimininkė, susikvietusi drauges išgerti kavos, turėtų prie jos patiekti septynių skirtingų rūšių sausainių. Tik šešios rūšys gali atrodyti pigiai, o aštuonios – pernelyg ekstravagantiškai. 1945 m. išleista kulinarinė knyga, pavadinta šios tradicijos garbei „Septynių rūšių  sausainiai“ („Sju sorters kakor“) vis dar yra viena perkamiausių knygų šalyje.

Švedijoje kiekviena konditori – konditerijos parduotuvėlė – pasiūlys jums didelį asortimentą skanėstų, tačiau per fika karaliauja saldi bandelė arba bulle. Tai gali būti kardamoninė bandelė, vanilinė bandelė, bandelė su pistacijų įdaru, ypatinga, šafranu gardinta bandelė lussebullar, kuri pasirodo tik kartą metuose per Adventą, o semlor, kreminio įdaro pilnos bandelės su kardamonu ir marcipanais reikia laukti iki Didžiosios, paskutinės savaitės iki Velykų.

Tačiau jokia kita bandelė nėra taip mylima švedų kaip cinamoninė bandelė. 1999 m. mielių, cukraus, miltų ir margarino gamintojų kooperatyvas, vadinamas Švedijos Naminių Kepinių Taryba, paskelbė, jog nuo šiol, spalio 4 d. bus Cinamoninės Bandelės diena (Kanelbullens dag). Kodėl cinamoninė bandelė? Šio klausimo žurnalistas paklausė Kaeth Gardestedt, dienos įkūrėjos, straipsnyje Švedijos dienraštyje Dagens Nyheter. „Kas yra švediškiausias pyragaitis iš visų?“ – atsakė ji, – „Aišku, kad cinamoninė bandelė! Jei tik pagalvoji apie cinamoninę bandelę, esu tikra, jog tavo akyse įsižiebia ypatingi žiburiukai. Staiga tu vėl esi vaikas ir grįžęs namo iš mokyklos užuodi cinamonines bandeles, o virtuvėje tave su šilta šypsena pasitinka mama ar močiutė. Cinamoninė bandelė yra gerų minčių pyragaitis!“.

Rekomenduoti bandeles pirkti kepyklėlėje prieštarauja Naminių Kepinių Tarybos etosui, tačiau dauguma švedų atkakliai tvirtins, kad žino, kur gauti pačias geriausias, pvz. Konditori Brogylen Gotenburge ar Vurma Stokholme. Bageri Petrus Stokholme vakarykštes bandeles supjausto ir paskrudina – tokios jos tobulai tinka merkti į kavą. Švedai paprastai yra ištikimi tam tikrai kavinei, kurioje nuolatos lankosi. Kaip mėgstamiausia kėdė, jos dažnai tokios gerai pažįstamos ir jaukios, kad nesinori jų palikti.

Nors fika galima mėgautis ir vienam, daugumai švedų tobulos fika receptas susideda iš kavos, cinamoninės bandelės ir geriausio draugo.

Raskite ir Jūs savo dienotvarkėje laisvą minutėlę, atsipūskite ir pasimėgaukite fika!

***

Nuotraukos iš: Meeta K. Wolff Photography, hejsweden.com, simonbajada.com, vkrees.is, caisak.com, thismodernromance.com, desdemyventana.es, trendenser.se, ©Alice Gao, dropcoffee.com, Trudie Van Putten, klaartje on Flickr, brightbazaarblog.com, dalies nuotraukų autoriai nežinomi.